Linksmi nutikimai

Iš tikrųjų mano gyvenime buvo laaabai daug linksmų nutikinimų.. Esu be galo laiminga, kad turiu tokius nerealius draugus Kartą su savo geriausia drauge sugalvojom užraišioti kaimyno kiemo įvažiavimą su virve. Buvo naktis ir berišant pamatėm, kad iš kiemo išeina vaikinukas, mes puolėm į pirmus krūmus Ir laukėm kas dabar bus, tas bachūras įsipainiojo ir pradėjo šaukt savo draugus O mes puolėm bėgt per krūmus, nes naktį galėjom už tokius bajeriukus ir į nosį gaut Ačiū Dievui, mūsų nesivijo, bet bėgom per kiemus žmonių, šunys aplink visur lojo :DD Pusė gyvenvietės atsikėlė :DD

Pas mane tai tų linksmų ir gėdingų nutikimų begalė.. Net nežinau kokį čia galėčiau papasakoti.. Vieną kart gėdos apturėjau vaikinų akyse. Draugė susipažino su kažkokiu vaikinuku ir norėjo su juo susitikti, bet viena pirmą kartą eiti nedrįso, tad pasiūlė tam vaikinui pasiimti draugą, o ji pasiėmė mane ir ėjom keturiese. Nuėjom pasėdėt į kavinę, aš pasiėmiau Late kavos. Kai jau ruošiausi jos paragauti ir pakėliau puodelį prie lūpų, kažkuris iš vaikinų pasakė kažką juokingo, aš taip susijuokiau, kad papūčiau daug oro į puodelį, o kavos paviršiuje esanti puta, atsidūrė man ant kaktos ir nosies.. Visi juokėmės iki ašarų..Žinoma nuo ašarų dar ir tušas nubėgo.. buvo tikrai gėda, bet bent jau linksmai pasijuokėm

Apie tai, kiek kartų į miestą išėjau apsivilkusi palaidinę išvirkščiai nei nekalbu
Viena tokių didesnių gėdų buvo, kai vyko koncertas. Pristatė mane, pradėjau lipti laiptais žemyn į sceną. Dar taip pasimaivydama ir tik kojos susipynė ir žemyn tais laiptais nuriedėjau... Kai kurie juoktis pradėjo, kai kurie tuoj pat klausti ar viskas gerai, o aš lyg nieko nebuvo atsistojau ir nuėjau į sceną. Groju ir taip juokas ima, visa raudona.... Buvo baisiausiai gėda

Nutikimas nr.1:
Nebuvo gėdingas, bet labai juokingas. Prieš kiek laiko susirašinėdavau su drauge be lietuviškų raidžių. Vieną sykį norėjau parašyt ''ei,ziurek''. Na, ėmiau ir parašiau, bet po kiek laiko perskaičiau... ''ei,ziurke''. Na po to jau buvo daug juoko ir paaiškinau visą situaciją draugei.

Nutikimas nr.2:
Ėjau po mokyklos į maximą nusipirkt savo mėgiamiausių salotų. Na paprašiau pardvėjos, įdėjo, prikrovė kiek tik galėjo į gana mažą indelį. Po to laukė ''kita stotelė'' - bandelės. Kadangi neturėjau pirkinių krepšelio, bandžiau išsirinkti bandelę laikydama indelį. Staiga jis nukrito, o visa mišrainė buvo ant grindų, kadangi pakuotė nebuvo sandariai uždaryta (dėl didelio kiekio). Buvo gana daug žmonių kurie tai matė tai vaidinau jog imsiu tą indelį ir šiek tiek aptvarkysiu, bet kai visi nusisuko palikau visą netvarką, nusipirkau bandelę ir į tą vietą dar ilgai nebėjau.

Jei ką prisiminsiu - parašysiu.

Ateinu į stotelę, dairausi į žmones, visi sukaitę, pavargę, įeinu į stotelės būdelę ir galvoju kodėl gi niekas joje nesėdi juk vis vien geriau sėdėti nei stovėt ir kaist. Na ką, tik gūžtelėjau pečiais ir klestelėjau aš ant to suoliuko, po kokios sekundės pajutau deginantį skausmą ant savo užpakalio. Kadangi saulė kepino kaip pragare, stotelės geležinis suoliukas buvo įkaitęs, tikrai rimtai įkaitęs ir visi protingi žmonės prie jo net nesiartino. O aš, genijus, ėmiau ir pasodinau savo pusnuogį užpakalį ant degančios geležies. Žinoma, viskas taip nesibaigė, aš pajutus skausmą tik suklykiau kaip mirštantis ruonis ir šokau nuo to suolo, blaškydamasi aplink. Nei kas daryt, kojos raudonos, autobusas neatvažiuoja, žmonės spokso, pradėjau juoktis ir trint tas kojas rankom kad mažiau skaudėtų. Žodžiu, galiausiai galvojau kad nebesidarysiu gėdos ir pareisiu namo piškom. Palikau stotelę ir nebežadu ten grįžt kol karta kuri mane matė neišmirs.

Man visai dėl to negėda, o kaip tik linksma, tai papasakosiu. Vakar vyko miestelio šventė, vakare grojo ten kažkoks ansamblis. Kviečiau visus 2-8m. vaikiukus į ratelį Buvo juokinga

Buvo ne kartą nutikę kažkas gėdingo...
Tada smarkiai lijo. Nusprendžiau pasislėpti nuo lietaus parduotuvėje. Bėgau prie durų, o ten buvo labai šlapia ir čiuožiau tiesiai į stiklą. Mačiau, kad viduje esantys žmonės mėgino nesusijuokti. Į parduotuvę tada slėptis jau ir nėjau. Laukiau kol lietus nurims, po stogu

Kai buvau vienuolikos metų su tėvais važiavau į "Senukuose". Labai mėgau apžiūrinėti baldus, visokias lovas ir sofas. Tą kartą pamačiau stalą su kompiuteriu. Žinojau, kad ten daug tokių stalų su netikrais kompiuteriais. Man labai patikdavo žaisti, kad kompiuteris tikras. O tas buvo iš ties tikras. Aš apsidžiaugiau ir sušukau tėvams: "Šitas kompiuteris tikras!". Pasirodo ten buvo darbuotojų stalas...

man juokingiausias buvo kai buvau maža, kokių 8
metų pamečiau mamą ir pas kažkokią kitą moterį
atėjau
daug tų juokingų nutikimų turiu, bet ne visus
atsimenu

Prieš porą dienų ėjau po pamokų į būrelį. Ir reikia pereiti per perėją kur nėra šviesaforo. Na ir sustojau prie to šviesaforo su drauge. Stovim, kalbam, laukiam kol žalia užsidegs Paskui pastebėjom, kad kažkaip mašinų daug kažko sustojo. Tada supratom kaip prisigavom... Juokėmės iki ašarų Tikriausiai vairuotojai belekai mus iškeikė

Nepasakyčiau, kad tai buvo žiauriai linksma... Šiandien pusę kelio į mokyklą nuėjau ir tik tada pastebėjau, kad be kuprinės išėjau Negana to skubėjau, bėgau ir dar parkritau vos ne po mašina...
Mokykloje žinoma buvo juokinga.

..))........

Tokių nutikimų dar nebuvo.

Sauniai!